1.

Terapinė hipnozė

"Stebėk mano mintis - jos virsta žodžiais, žodžiai tampa veiksmais, veiksmai kuria įpročius, įpročiai virsta charakteriu, o charakteris - likimu."  Lao Tzu

Seansų metu atlieku kelių tipų terapinę hipnozę:

  • Analitinė hipnozė (regresinė hipnozė, praeitų gyvenimų hipnozė). Ja siekiama surasti dabartinės netenkinančios situacijos priežastį. Trumpai tariant, analitinės hipnozės metu ieškome Dirko Hamerio sindromo, kuris yra asmeniškas, traumuojantis įvykis, nulemtas mūsų patirties praeityje, mūsų pažeidžiamumo, individualių suvokimo ypatybių, vertybių ir įsitikinimų. DHS - tuo pat metu yra ir psichologinis, ir biologinis konfliktas, lemiantis pakitimus žmogaus organizme. (Iš knygos "Kita psichosomatikos pusė", p. 116)

  • Į tikslą orientuota terapija. Tai terapijos rūšis, kuri yra orientuota į dabartinius ir būsimus rezultatus, be siekio rasti problemų priežastis praeityje. Šios terapijos tikslas yra labiau dirbti su simptomais nei su problemos priežastimis. Vizualizacija ir įtaiga hipnozės metu yra įrankis, padedantis klientui įsivaizduoti norimą būsimą būseną teigiamais pasiūlymais bei metaforomis.

Tikriausiai šiais sąmoningumo, saviugdos, savęs pažinimo seminarų, knygų gausos laikais sunkiai rastume žmogų, kuris niekada neperskaitė nė vienos psichologinės knygos, straipsnio ar nesudalyvavo sąmoningumą atverti žadančiame seminare, nesilankė įvairiose terapijose. Šiais savęs ieškojimo laikais tapo lengvai pasiekiami ne tik tradiciniai būdai, bet ir alternatyvūs savęs gelbėjimo būdai, ko tik nerastumėme  - nuo karmos valymo iki ajavaskos gėrimo. Deja, karmos už jus niekas niekada neišvalys, tai yra mitas ir iliuzija, šydas, tempdantis protą. Karma nustoja vadovauti gyvenimui, kai jūs pažįstate save, kada atpažįstate savo žaizdas, suprantate, kokios programos, įsitikinimai buvo įdiegti jūsų pasąmonėje ir kaip jie nesąmoningai jums vadovavo, neleisdami išsiskleisti jūsų esybei. Jūsų karma nėra nuolat ištekėti už jus skriaudžiančio vyro, jūsų tikslas atpažinti, kokį destruktyvų įsitikinimą jūs turite ir kaip juo pritraukiate tokius vyrus į savo gyvenimą. Jūsų karma nėra gyventi skurde, jūsų tikslas pamatyti, kodėl viduje yra konfliktas, kad pinigai yra blogis arba jūs jų nevertas. Pinigai nėra blogis iš savęs, tačiau požiūris į juos, įsitikinimai apie juos gali būti teigiami arba neigiami. Jūsų likimas nėra gyventi su kaltės jausmus, kaltės jausmas atsiranda, jis nėra įgimtas. Iš vieno kliento išgirdau, jog jo šeima apkaltino jį dėl senelio mirties, nes jis, keturmetis, sudaužė veidrodį ir taip pritraukė nelaimę į namus. Dėl vaiko tam tikrų individualių ypatybių šeimos kaltinimas prasiskverbė pro apsaugą ir pasėjo nuolatinį ir dėl visų pasaulio problemų save smerkiantį įprotį. Jums pasakė vieną žodį, o jūs iš to priskaldėti pilną vežimą malkų, kaip jūsų negerbia, nevertina ir viskuo kaltina, nes tas vienas žodis galėjo sudirginti kaltės jausmą, kurio galbūt sąmoningai net neatpažinote dėl automatinių reakcijų į viską, kas vyksta jūsų gyvenime. Nereikia kovoti su aplinkiniais, o svarbu atpažinti žaizdas ir įsitikinimus. Kai visi priešai yra nugalėti viduje, priešų išorėje paprasčiausiai nebelieka.

Vis dažniau tenka sutikti ir dirbti su žmonėmis, kurie yra persisotinę knygų, seminarų, siektinu pozityvumu dvelkiančių video, karmos "valytojų", pavargę nuo metai iš metų besitęsiančių terapijų, gyvenantys nuolatinėse analizėse ar nebematantys prasmės toliau ieškoti. 

Knygoje "Kita psichosomatikos pusė" L. Bojeva rašo, kad gyvenant radioktyvioje zonoje, meditacija ar afirmacijų kartojimas nelabai pagelbės, reikia bėgti iš tokios vietos. Jeigu jums užmėtė krūvą mėšlo ant galvos, ne meditacija padės, o tą krūvą reikia nusimesti nuo galvos. Galite medituoti, pasirinkti veganišką mitybą, atlikti mėnulio ritualus, bet jeigu nepašalinsite įsitikinimų, kurie jums kenkia, tikriausiai ir toliau jūsų gyvenimas bus karmos ar likimos rankose ar tai laikysite Dievo bausme. Gyvenimas su destruktyviais įsitikinimais prilygsta gyvenimui radioaktyvioje zonoje.

Mes dažnai tikimės, kad kažkas iš šalies ar koks tarpininkas mus išgelbės pasakydamas, kaip mums gyventi, kokia veikla užsiimti, tačiau niekas nežino geriau už jus. Mes įpratome savęs nebegirdėti, o tik automatiškai reaguoti. Mūsų protas toks ištreniruotas, viską analizuojantis, viską žinantis, bet kodėl viduje kažko lyg trūksta, kažko ilgu, gal ilgu savęs tikro?

Graikiškas žodis "psicho" reiškia siela, o žodis "therapeia" - gydymas, slaugymas. Taigi, psichoterapija pažodžiui būtų sielos gydymas. Ko jūsų sielai reiktų, kad ji pagytų? Atkeršyti kam nors? Toliau nemylėti ir nevertinti savęs? Toliau lenktyniauti ir lygintis turtais ar rezultatais? Nešiotis praities žaizdas? Šventyklų lankymo? Pinigų aukojimo guru iš kokios egzotiškos šalies? Askezių? Turto atidavimo sektai? Gyvenimo pagal kažkieno sukurtas dogmas? Gyvenimo pagal raidę? Kur parašyta, ko konkrečiai jūsų atveju reikia? Daugiau ritualų? Tarpininkų tarp jūsų ir jūsų sielos? Hipnozės metu nėra jokių tarpininkų, jūs pats užmezgate ryšį su savuoju "aš", pamatote, kaip tam tikras įvykis pasėjo disharmoniją arba čia labai tiktų angliškas žodis "disease", kurio reikšmė yra liga, kai viena iš "ease" reikšmių yra atsipalaidavimas, taigi, liga reiškia būseną, kai viduje nėra atsipalaidavimo, lengvumo, ramumo. Liga lygu įtampai. Gyvenimas yra mūsų pačių rankose tik tuomet, kada susigrąžiname atsakomybę į savo rankas. Mes esame laisvi pasirinkti savo reakciją ir požiūrį į situaciją. Galime pasirinkti, ar būsime minčių, aplinkybių, karmos įkaitai. E. Tolle knygoje "Naujoji žemė" kalbėdamas apie žmonių kolektyvinę būseną nagrinėja prigimtinės nuodėmės sąvoką.  Išvertus iš senovės graikų kalbos nusidėti reiškia nepataikyti į taikinį, taigi, pasak E. Tolle, nuodėmė yra nepataikyti į žmogiškosios egiztensijos esmę. Mano nuomone, nuodėmė pamiršti, kad esame kūrėjai, kad esame savo proto šeimininkai, savo reakcijų šeimininkai, nuodėmė pamiršti, kad turime teisę, valią, galią nusitraukti šydus, temdančius sąmonę.