2.
Vidinio vaiko terapija
"Įtampa - tai, kuo save laikai, atsipalaidavimas - tai, kas esi." Kinų patarlė
Gyvename įtampoje, kai nuolat stengiamės, kad tik neišlįstų tai, ką slepiame apie save, ko gėdijamės, kad tik nenukristų kaukė ir šarvai, kurie turėjo mums apsaugoti nuo dar vieno atstūmimo, palikimo, išdavystės, neteisybės ar pažemino. Jeigu vaikystėje mus privertė patikėti, kad esame neverti meilės, nepakankami, nevykėliai, tai visada stegsimės paslėpti, kad tik niekas nepamatytų, kad esu nieko nepasieksiantis nevykėlis. Ir mes vis kovosime su aplinkiniais, kurie dirgins šiuos jausmus, kaltinsim tėvus, mokytojus, sistemą, valdžią ar dar kažin ką, mums atrodys, kad visas pasaulis nusiteikęs prieš mus, atrodys, mus žeis ir skaudins aplinkinių žodžiai, o iš tiesų vidinis vaikas tik ir lauks, kada jis bus išgelbėtas iš sunkios ar trauminės situacijos nutikusios praeityje. Išgelbėjus vidinį vaiką gali dingti panikos atakos, nerimas, stresas, baimės, susireguliuoja svoris, keršto troškimas, kontrolė, pedantizmas, perfekcionizmas, savęs "plakimas" ir "ėdimas". Uždarumas - tai tikroji jūsų savybė, o gal tai tik baimė būti atstumtam? O gal nuolat visus kontroliuojate, nes kontroliuojant mažiau dirginamas jaumas, kad niekaip negalite sukontroliuoti išdavystės, atstūmimo ar palikimo? Kokios jūsų charakterio savybės yra tikros? O kurios savybės yra tik kaip apsauga?
Tikriausiai esate girdėję, kad sutikti žmonės yra mūsų mokytojai. Aplinkiniai žmonės yra tik veidrodžiai, jie dirgins skaudulius, kurių kartais net negalime atpažinti ar įvardyti, tiesiog automatiškai pykstame ar leidžiame agresijai užvaldyti mus. Mus dirgins žodžiai, poelgiai, žvilgsniai, kitų žmonių gyvenimo būdas, nes jie dirgins mūsų žaizdą. Nereikia bijoti dirgiklių (angl. trigerių), jie kaip tik mus nuves prie savęs pažinimo. Nes atpažinę dirgiklius, galime lengviau įvardyti, kur skauda, ką jaučiu, kokios emocijos aplanko. Tai, ką matai manyje - tavo, tai ką matau tavyje - mano. Nebijokite žmonių, kurie jus nervina ar dirgina, jie jus nuves iki problemos ištakų.
Suvokus, kad vidinis vaikas šaukia "SOS", kokių gelbėjimo priemonių jam reikia, galėsite leisti sau reaguoti kitaip - suaugusio žmogaus akimis. Galime nueiti į praeitį ir išgelbėti įstrigusį mažą vaiką. Tačiau naujas jūs, tikras jūs neįmanomas su senu, destruktyviu įsitikinimu, su sena negatyvia programa ir neišgydytomis žaizdomis.
Išgelbėję save galime pradėti kurti savo gyvenimą be negatyvių įsitikinimų apie save, galime be kaltės, gėdos gyventi savo autentišką, unikalų gyvenimą nebebijodami, kad mus pasmerks ar nemylės, leidžiame sau bandyti, leidžiame sau klysti. Mūsų savivertė nebepriklauso nuo rezultatų, atlyginimo, namo, automobilio. Daiktais ar nesveikais įpročiais nebereikia užpildyti vidinės tuštumos ar gydyti žaizdų. Mums nebereikia kitų žmonių pritarimo, kad galėtume būti savimi. Mūsų gyvenimas nebepriklauso nuo kitų žmonių nuomonės apie mus. Meilė gimsta viduje, ji neateina iš išorės, jums nieko nereikia daryti, įrodyti ar pasiekti, kad būtumėte verti meilės. Jūs esate meilė.